trūba

×trūbà sf. (1) FrnW, NdŽ, KŽ, (2) K žr. triūba: 1. Q95, Lpn94, R, R281, MŽ, MŽ375, N(Rg), KBII82, Cp, M, L, Š, LL202,258 Trūbà kap užtrūbina, ir gena gyvulius Dg. Iš jų (šunvinkšnių) medžio garsiausia trūba LMD. Oi pirki pirki tymo balnelį, pirki ma[n] tris trūbeles, pirk ma[n] tris trūbužėles JD1146. Pri tų dainų būdavo trimitai arba ilgos trūbos statinės iš medžio StnD30 (komentaras). Jaunikiai, giedokiat, vaikai, šlovę duokiat per amžius Dievui didžiamui, žaisdami vamzdžiais, trūbomis, cimbolais ir citaromis SGI40. Jeigu teipag ir trūba ižduost netikrą skambėjimą, kas gatavysis kovėsp? Ch¹1PvK14, 25. Jis išvystų kalaviją, atentį ant žemės, ir trūbytų trūba (trumita), ir praneštų žmonėms BBEz33,3. Ir kaip trūba trūbys, kožnas kūnas kelsis Mž158. Ir teip visi visų amžių žmones balsu anos baugios trū̃bos pajudinti ir pavadinti ant sūdo tuojau musys stotis DP7. ^ Baub mano širdis kaip trūba BBJer48,36. Nudvėsė meška – mesk ir trūbas par tvorą Brž. 2. Įstatė gelžines trūbas [į artezinį šulinį] Sk. Tokios trūbẽlės [dzingelių], tai susveria ir nešioja kap karolius Vlk. | Kap rūkia, tai plaučių trūbùkės užsikemša suodžiais, ir žmogus negali alsuot Pv. 3. Mrk.

◊ trūbàs paléisti į vãlią imti verkti: Tik biškį ta motina bakstelėjo, i paléidė trūbàs į vãlią Sk.